Moksliniai tyrimai seniai patvirtino faktą, kad vaiko socializacijai didžiausią įtaką daro pirminės grupės, t.y. šeima, ar kiti artimi reikšmingi asmenys. Šeima pakloja pagrindą tolimesnei vaiko integracijai į visuomenę, „paruošia“ jį gyvenimui. Tad labai svarbu, kokie santykiai sieja tėvus ir vaikus, koks psichologinis klimatas vyrauja namuose. Ne paslaptis, kad jei vaikas turi problemų su fizine ar psichine sveikata, bendravimo įgudžiais, elgesiu, mokymusi ir pan.tai dažnai linkstama kaltinti tėvus, esą jie nemoka pasirūpinti savo vaiku, neskiria jam pakankamai dėmesio bei kitų dvasinių bei materialinių išteklių.

Taigi, moksliniuose tyrimuose taip pat ilgą laiką vyravo prielaida, kad tėvų-vaikų santykių priežastingumas priklauso nuo tėvų.Tyrimų duomenys ilgą laiką buvo interpretuojami minėta kryptimi, o tai veikė ir praktinę veiklą, praktinius problemų sprendimo būdus. Paprastai sakant- jei tėvai agresyviai elgsis su vaiku, tai ir vaikas atsakys tuo pačiu, jei tėvai nerodys noro bendrauti, tai ir atžala bus užsidariusi („kaip šauksi, taip atsilieps“). O norint išspręsti santykių problemas, reikia „auklėti“ tėvus, kaip reikia auklėti jų atžalas.

Tačiau keičiantis laikams, keičiasi ir požiūris į tuos pačius dalykus, į tas pačias problemas. Džiugu, kad daugėja „lankstesnių“ mokslinių tyrimų, kurie bando į analziuojamą objektą pažvelgti kitu kampu, stengiasi atkreipti dėmesį į tai, kas anksčiau buvo ignoruojama ir pan.

Spalio 23d. vykusioje konferencijoje „Vaikų ir paauglių psichikos sveikata:mokyklos ir mokymosi kontekstas“ buvo pristatyta įdomių tyrimų ir minčių. Viename iš pranešimų, psichologijos atstovai iškėlė atrodo savaime suprantamą idėją, kad vaikų elgesys lygiai taip pat gali įtaką tevų elgesiui (nereikia pamiršti, kad vaikas turi įgimtų bruožų, carakterio savybių, t.y. kad daug kas tiesiog negali priklausyti nuo tėvų auklėjimo). Šiuo atveju yra taip, kad jei vaikas elgiasi atgrasiai, tai tada tėvai linkę jo vengti, elgiasi atstumiančiai, jei vaikas linkęs į smurtą, tai ir tėvai gali panaudoti smurtą prieš vaiką (nors gal kitu atveju nepakeltų rankos prieš atžalą). Taigi, čia atsiranda vaiko atsakomybė, kuri anksčiau nebuvo tokia svarbi.

Čia galite pažiūrėti minėta tema kalbėjusios dėstytojos Vilmantės Pakalniškienės pranešimo medžiagą:

Pakalniskiene, pristatymas

View more documents from grizas.

Vis dėl to, kad ir kaip ten būtų, santykiai, nesvarbu kokius žmones jie sieja, yra abipusis procesas. Tad tiek tėvai, tiek vaikai kuria santykius ir įtakoja vieni kitų elgesį. O iškilus problemoms reikia ieškoti priežasčių ir sprendimo būdų abiejų pusių atžvilgiu.

Patiko (0)

Rodyk draugams